šmaikštuolis

šmaikštuõlis, -ė smob. (2) 1. kas šmaikštus, judrus, apsukrus: Stebėtis reikia, kaip šmaikštuolė zylutė moka taip muzikaliai ir įspūdingai perteikti pavasarinę nuotaiką sp. 2. kas sąmojingas: Įdėmus susimąsčiusios Žemaitės žvilgsnis lydi ir šmaikštuolį Liudviką rš.